Egzaminų fiasko ir švietimo reformas lydintis chaosas

Lietuvos švietimo sistema ir vėl atsidūrė chaose. Nors reformos, kaip teigia švietimo ministerija, turėtų padėti mokiniams bei pagerinti mokymo kokybę, bet realybė piešia visai kitokį vaizdą. Šių metų brandos egzaminų pokyčiai, nauji reikalavimai ir chaotiška reforma atskleidė problemas, kurios šiandien verčia abejoti švietimo sistemos ateitimi.

Egzaminų sistema – absurdų teatras

Šių metų matematikos egzamino tvarka yra puikus pavyzdys, kaip galima iškreipti mokymo proceso logiką. Pirmoje egzamino dalyje neįtraukti komunikavimo gebėjimų vertinimai. Tai reiškia, kad mokiniai vertinami tik pagal galutinius atsakymus, nepaisant jų gebėjimo logiškai mąstyti ir aiškiai išreikšti savo mintis. Ar svarbu nepadaryti klaidos ar svarbu logiškai mąstyti?

Egzamino užduočių sudėtingumo lygis šiemet buvo žemas ir net patys mokytojai stebėjosi, kaip tai galėjo įvykti. Lengvesnės užduotys nei anksčiau, bet ar tai tikrai ženklas, kad mokinių gebėjimai staiga pagerėjo? Vargu. Egzaminai turi būti tikrasis žinių ir gebėjimų patikrinimas, o ne lengvas pasivaikščiojimas per parką ar neįveikiamos viršukalnės.

Mokinių pasiruošimas – streso ir nevilties kupinas kelias

Privalomas matematikos egzaminas visiems abiturientams sukėlė nepasitenkinimą ir papildomą stresą, ypač tiems, kurių būsimos studijos niekaip nesusijusios su matematika. Mokiniams tai buvo tikras košmaras. Reformos, kurios turėtų padėti, tik dar labiau apsunkino situaciją. Mokyklos neturi aiškios krypties, kaip mokyti abstrakčias temas, o kai kurios mokymosi priemonės dar net neparuoštos. Tai yra chaosas, kurį sukūrė švietimo sistema, ir kurį mokiniai bei mokytojai priversti spręsti.

Milžiniški skirtumai tarp mokyklų

Dar labiau stebina milžiniški skirtumai tarp skirtingų gimnazijų. Iš vienų gimnazijų į aukštąsias mokyklas įstoja beveik visi abiturientai, o iš kitų – vos keli procentai, nors abi šveitimo įstaigas skiria vos keli šimtai metrų. Tai yra tikrasis Lietuvos švietimo sistemos veidas – kontrastų ir neteisybės pasaulis. Mažosios gimnazijos, kurios neteks teisės mokyti vyresniųjų klasių mokinius, dažnai paruošia geriau nei didžiosios. Tačiau politikams tai neįdomu, jie tęsia reformas, kurios diskriminuoja mažesnes mokyklas.

Finansavimo absurdas – pinigai plaukia į nežinią

Finansavimo sistema mokyklose yra sunkiai suprantama. Vienam mokiniui tenkančios išlaidos svyruoja nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių eurų per metus. Kaip tai įmanoma? Pinigai skirstomi neatsižvelgiant į realius poreikius ir rezultatus. Tai ne tik neveiksminga, bet ir absurdiška.

Ką reikia daryti?

Pirma, reikia iš esmės peržiūrėti ir atnaujinti egzaminų vertinimo sistemą, kad būtų įtraukti ne tik atsakymai, bet ir mokinių gebėjimai logiškai ir aiškiai mąstyti.

Antra, egzaminų užduočių sudėtingumas turi būti nuoseklus ir adekvatus, kad tinkamai atskleistų mokinių žinias.

Trečia, reikia investuoti į kokybiškas mokymosi priemones ir metodinę medžiagą, kad mokytojai galėtų efektyviai mokyti abstrakčias temas.

Ketvirta, mokyklų finansavimo sistema turi būti peržiūrėta ir optimizuota, kad pinigai būtų skirstomi pagal realius poreikius ir rezultatus, o ne pagal biurokratinius principus.

Išvada

Lietuvos švietimo sistema yra krizėje. Reikia pokyčių, kad būtų galima išvengti dar didesnio chaoso. Jei nesustabdysime šios keistuolių pasakos, mūsų švietimo sistema ir toliau ridės į prarają, o mokiniai taps šio chaoso aukomis. Ar mes tam pasiruošę? Atsakymas aiškus – ne.

Photo by cottonbro studio: https://www.pexels.com/photo/person-in-white-shirt-with-brown-wooden-frame-4769486/