Kiek asfalto reikia gerovei? Lietuvos kelių būklė ir jos įtaka ekonomikai

Ar mūsų gyvenimo kokybė priklauso nuo „asfalto“, kitaip tariant, nuo kelių? Be abejonės! Kam reikalingos sudėtingos ekonominės teorijos, kai prastai prižiūrėti keliai kasdien tiesiogiai trukdo mūsų gyvenimui ir sukelia nuostolių ne tik mums, bet ir mūsų transporto priemonėms? Tačiau geras kelias – tai ne tik patogus važiavimas. Tai tiesioginis raktas į ekonominę plėtrą, regionų vystymąsi ir, svarbiausia, mūsų visų saugumą.

Lietuvoje kelių būklė, švelniai tariant, yra prasta. Apie 40% valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių neatitinka kokybės standartų, o dar 30% jau artėja prie lūžio taško, kai jų būklė taps kritinė. Tokia infrastruktūra ne tik trukdo saugiam ir patogiam eismui, bet ir stabdo investicijas bei regionų plėtrą. Ir ar galime stebėtis? Iš 966 milijonų eurų, surinktų iš kuro akcizų, tik mažiau nei 45% skiriama keliams, o likusi dalis... tenka „kitoms reikmėms“. Kyla klausimas: ar šios kitos reikmės tikrai svarbesnės nei mūsų saugumas ir ekonominis augimas?

Tai ką turėtume daryti?

1. Skirti 80% kuro akcizo keliams. Šiuo metu šis skaičius nesiekia 50%, todėl ilgalaikė kelių priežiūra lieka tik svajonė.

2. Investuoti 10 milijardų eurų į kelių ir tiltų atnaujinimą. Remiantis naujausiais vertinimais, būtent tiek reikėtų, kad sustabdytume infrastruktūros griūtį.

3. Efektyviau paskirstyti lėšas savivaldybėms. Jos galėtų veiksmingai naudoti resursus ten, kur jie labiausiai reikalingi – tiesiogiai keisdamos žmonių kasdienybę.

Apibendrinant, Lietuvos kelių infrastruktūros būklė reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Delsimas situaciją tik blogina, o kapitalinio remonto kaštai auga geometrine progresija. Atėjo metas skirti daugiau dėmesio tam, kas tiesiogiai veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir šalies ekonominę ateitį.